Šiais metais pradedame naują rubriką, kiekvieną mėnesį kalbinsime vieną iš mūsų tarpo, o pokalbį su juo rasite rubrikoje “Mėnesio lėlininkas”.
Pirmasis - mažuma mūsų daugumoje lėlininkas Olegas Ribikauskas.
-Papasakokite trumpai apie save.
- Esu Olegas Ribikauskas iš Panevėžio. Man 54 metai, turiu šeimą, viena dukra jau 14 metų gyvena Vokietijoje, kita Vilniuje, žmona - Panevėžyje, o aš nusipirkau sodybą ant gražuolio Čičirio kranto ir gyvenu kaime.
Remontuoju po truputi sodybą, kartais drožiu stogastulpius, kartais kuriu lėles, na ir laukiu svečių. O vasara jų netrūksta. Esu tautodailininkas medžio drožėjas, todėl man rojus - būti gamtoje ir dirbti mėgiamą darbą.
-Kaip Jūsų gyvenime atsirado lėlės?
- Lėlės mano gyvenime atsirado labai paprastai - gavau tokį užsakymą, o po to kaip sako, prarijau kablį. Taip viskas tęsiasi iki šiol, nes šis darbas kažkoks užburiantis, įtraukiantis tave visą.
Esu padaręs nemažai lėlių, bet tik dabar pradedu suprasti ko reikėtų tikrai interjero lėlei. Manau, kad daug mūsų forume rodomų lėlių tikrai ne interjerinės. Aš jas pavadinčiau - lėlytė mano dukrytei. Bet ir tokios lėlės turi teisę gimti ir gyventi. Na, o lėlė interjerui turėtų priversti susimąstyti, turėti savyje intrigą arba būti super šarminga.
-Kaip atsiranda idėja, kokia lėlė turi būti?
-Idėjų lėlėms kurti man nereikia ieškoti, jų visuomet daugiau, negu laiko jas realizuoti. Tiktai dažniausia pradinis sumanymas pasikeičia, kol lėlę pabaigiu.
Daugiausiai problemų rengiant lėlę. Pradedu rengti taip, kaip buvau sumanęs, o lėlė man pradeda sakyti, kad tikrai taip nesirengs ir viskas keičiasi, nors idėjos esmė visada išlieka.
-Ką galėtumėte patarti susidomėjusiems lėlėmis, pradedantiems lėlininkams?
-Patarti pradedantiems galėčiau nedaug .Darykite kuo didesnes lėles, bus lengviau su kūno forma, veidu, rankų pirštais ir lengviau susitvarkysite su audiniais.
-Kokių planų turite ateičiai, kaip manote kur lėlių kūrimas Jus gali nuvesti?
-Norėčiau parduoti lėles užsienyje, jei nepasiseks, gaminsiu Provanso stiliaus baldus, o apie lėles teks pamiršti.
(Interviu - Sigitos Petruninos)
| < Ankstesnis | Sekantis > |
|---|
Komentarai