Lėlių Namai

Papasakokite trumpai apie save

Esu iš Kauno rajono, Zapyškio seniūnijos, Vilemų kaimo. Skamba ilgokai, bet gyvename tik už 20 kilometrų nuo Kauno ir tik 500 metrų už Zapyškio ribos. Nors visą gyvenimą praleidau mieste ir esu trečios kartos miestietė, šiuo metu su didžiausia meile prižiūriu savo gėlynus, šiltnamius ir daržą ir jaučiu ypatingą trauką žemei. Užauginau ir į gyvenimą išleidau tris dukras, dabar džiaugiuosi jau penkiais vaikaičiais.

Kaip Jūsų gyvenime atsirado lėlės?

Lėlės mano gyvenime buvo nuo pat vaikystės. Rodos,  trečioje klasėje būdama dovanų gavau mažą pliką plastmasinę lėlytę, nuo jos ir prasidėjo lėlių gyvenimas. Abu mano tėvai buvo amatininkai: tėtis - laikrodininkas, mama - kirpėja, todėl jų darbovietėje esanti siuvykla tapo mano lankomiausia vieta. Prasidėjo tarsi manija, kaupiau medžiagėles ir siuvau, siuvau, siuvau.

Prieš maždaug 20 metų pirmosios interjerinės lėlės buvo tekstilinės. Iš lipinamų masių interjerinėmis lėlėmis susidomėjau visiškai atsitiktinai, kai dukra padovanojo lėlių kūrimo kursus.

Kaip atsiranda idėja, kokia lėlė turi būti?

Kaip ir daugumai pradedančių lėlių kūrėjų (galiu tą drąsai sakyti), jokios idėjos "nesklandė", tiesiog lipdžiau "kas išeis". Tai nėra blogai, bent pradžioje.

Dabar daugiausia, apie 60 procentų laiko, atima idėja ir visų detalių apgalvojimas.

Lėlės idėja - akimirkos momentas ir labai svarbu tuos momentus "sugauti". Kadangi esu prasta piešėja (aš taip manau), tai idėją aš tiesiog užsirašau kiek įmanoma detaliau.Ne kartą šokau iš lovos paryčiui, kai visiškai aiškiai prieš mane stovėjo pabaigta lėlė, ar būsimos lėlės idėja.

Vyras juokiasi - "bėgiojai pas meilužį". Dabar jau juokiasi, bet man ilgai reikėjo laukti, kol jis apsipras su realybe, kad miegoti ateinu tik gerokai po vidurnakčio.

Ką be lėlių kūrimo dar veikiate gyvenime?

Pagal išsilavinimą esu inžinierė, taip pat turiu viešojo administravimo magistro laipsnį. Daug metų dirbu mokykloje direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams. Pastaruoju metu kūryba lyg ir tampa pagrindiniu užsiėmimu,( kuo labai džiaugiuosi),  organizuoju lėlių kūrimo kursus.

Ką galėtumėte patarti susidomėjusiems lėlėmis, pradedantiems lėlininkams?
Nenusiminti, jei iš karto "neišeina", nesigauna taip kaip nori. Galima prie tikslo eiti keletu kelių: eiti į lėlių kūrimo kursus, gauti pradinius lėlių kūrimo etapus ir toliau tobulintis pačiam. Arba medžiagos apie lėlių kūrimą ieškoti internete, kad ir Lėlių namuose. Svarbiausia ko reikia - kantrybės, kruopštumo ir leisti fantazijai skristi. Mes, moterys, turime stiprią intuiciją, nebijokite, klausykite ką sako šis pojūtis. Ne visada kitų patarimai yra geri, kai nori atrasti save.

Kokių planų turite ateičiai, kaip manote kur lėlių kūrimas Jus gali nuvesti?

Jei galėčiau , kurčiau lėles dieną-naktį :). Jaučiu pasitenkinimą, kai galiu kurti neskubėdama, negalvodama pirks-nepirks, patiks - nepatiks.

Aš kuriu sau, kiekvieną lėlę įsimylėdama, gal todėl jos tokios nepanašios viena į kitą.

Pasakysiu atvirai, kai sukūriau savo antrą lėlę, pasakiau: dabar galiu ir numirti, po manęs liks Lėlės.